„Dualboot“ sistema, kurioje šalia „Windows“ sistemos įdiegiate „Ubuntu“, yra tortas. Tačiau „Ubuntu“ daro prielaidą, kad „Linux“ paskirstymą norite įdėti į tą patį diską kaip ir „Windows“. Ką daryti, jei kompiuteryje yra du diskai? Tada reikia žinoti, ką darai.
01 Įkrovos seka BIOS
Pirma, mes įrašome teisingą jūsų diskų įkrovos tvarką į BIOS. Pirmiausia optinis diskas arba USB atmintinė, iš kurios įdiegiate „Ubuntu“, tada kietasis diskas, kuriame norite įdiegti „Ubuntu“, ir trečiasis standusis diskas, kuriame yra „Windows“. Tai užtikrina, kad ne tik sklandžiai pradedamas diegimas, bet ir tai, kad po įdiegimo pamatysite „Ubuntu“ įkrovos meniu su pasirinkimu tarp „Ubuntu“ ir „Windows“. Jei naudojate USB atmintinę, prieš koreguodami įkrovos tvarką savo BIOS pirmiausia įdėkite ją į kompiuterį.
02 „Ubuntu“ paleidimas
Mums reikalinga laikmena (įrašomas kompaktinis diskas arba USB atmintinė), kurioje yra „Ubuntu“ diegimo failai. Padarote kompaktinį diską atsisiųsdami ir įrašydami iso failą iš www.ubuntu.com. Štai kaip sukurti įkrovos USB atmintinę. Dabar paleiskite iš naujai sukurtos terpės. Darbalaukį gausite iš „Ubuntu“. Pasirinkite kalbą kairėje Olandų. Tada spustelėkite Įdiekite „Ubuntu“. Apačioje iš taškų matote, kiek esate diegę. Jei nesate tikri, ar „Ubuntu“ jums tinka, spustelėkite Išbandykite „Ubuntu“.
03 Pasirengimas
Kitame etape diegimo programa patikrina, ar jūsų kompiuteris atitinka keletą pagrindinių reikalavimų, kad sėkmingai užbaigtumėte diegimą: jums reikia pakankamai laisvos vietos diske, jūsų kompiuteris turi būti prijungtas prie maitinimo šaltinio (kitaip jūsų diegimas bus nebaigtas, jei jūsų išsikrauna nešiojamojo kompiuterio baterija) ir turite būti prisijungę prie interneto. Pažymėkite abu Atsisiųskite naujinimus diegimo metu į kaip Įdiekite šias trečiųjų šalių programas. Pažymėję paskutinį varnelę, iškart po įdiegimo galite atkurti MP3 ir „Flash“ vaizdo įrašus. Tada spustelėkite Toliau.
C:, D:, E:, Z:
Sistemoje Windows standžiųjų diskų ir kitų laikmenų laikmenos skaidiniai vadinami C:, D:, E: ir pan. Diskų raidės A: ir B: istoriškai buvo skirtos diskeliams, todėl jų nebenaudoja. Jūsų naudojamos Windows sistemos skaidinys visada vadinamas C:. D: ir E: dažnai priskiriami bet kokiems DVD ar CD-DROM diskams, tačiau jiems to nereikia. Tinklo diskuose abėcėlės pabaigoje dažnai yra disko raidės.
sda1, sdb5, mmcblk0p1, sr0
„Linux“ sistemose skaidiniams suteikiamos ne raidės iš eilės, o sudėtingesni pavadinimai. Šiuolaikiniai diskai, įskaitant SATA diskus, SSD ir USB atmintines, yra pavadinti sda, sdb, sdc ir pan. SD kortelei, kurią įdėsite į kortelių skaitytuvą, suteikiamas vardas, pvz., Mmcblk0. Diskui į diską pridedate numerį, pavyzdžiui, sda1, o SD kortelėms yra dar vienas p, pvz., Mmcblk0p1. Optiniam įrenginiui suteikiamas kitas pavadinimas, pavyzdžiui, sr0.
04 Montavimo tipas
Kitas ekranas yra šiek tiek klaidinantis. „Ubuntu“ pastebi, kad viename iš jūsų standžiųjų diskų yra „Windows“, ir siūlo šalia jo įdiegti „Ubuntu“. Tačiau jei pasirinksite numatytąją parinktį, „Ubuntu“ pateks į tą patį diską kaip ir „Windows“. Kitas variantas yra pakeisti „Windows“ į „Ubuntu“, bet ir mes to nenorime. Abi parinktys daro prielaidą, kad kompiuteryje yra tik vienas kietasis diskas. Taigi pasirinkite tai Kažkas kito ir spustelėkite Toliau. Tai suteikia jums visišką laisvę diskuose ir skaidiniuose, kuriuos norite naudoti „Ubuntu“.
