Be populiaraus JPEG formato, yra daugybė kitų vaizdų formatų, kuriuose galite saugoti nuotraukas ir vaizdus. Pvz., Kada išsaugote failą kaip png ir ką darote su eps failu? Šiame straipsnyje aptariame visų įprastų nuotraukų formatų esmę ir nesąmonę bei susijusias problemas, tokias kaip skiriamoji geba, pvz., Glaudinimas.
Jūsų kompiuteryje yra įvairių formatų vaizdai. Nuotrauka, kurią gaunate iš fotoaparato, paprastai išsaugoma kaip JPG, o iš interneto atsisiųsta nuotrauka dažnai yra PNG formato. Šiame straipsnyje mes pradedame nuo fotografavimo, nes čia jūs jau daug nusprendžiate apie nuotrauką. Mes išsiaiškiname tiesas ir melą apie skyrą, glaudinimą ir taškus. Tada aptarsime standartinius vaizdo formatus, nuo programos priklausančius vaizdo formatus ir ateities vaizdų formatus.
1 dalis. Fotografavimas
1. Įdėkite fotoaparatą
Kai kalbame apie vaizdo formatus, yra dvi savybės, pagal kurias galime juos lengvai atskirti: su kenkėjišku suspaudimu ir be jo. Pavyzdžiui, JPEG ir neapdorotų nuotraukų formatas.
Visi skaitmeniniai fotoaparatai išsaugo nuotraukas JPEG formatu. Fotografuodami skaitmenine kamera, galite nurodyti saugomų nuotraukų kokybę. Jei pasirenkate aukštą kokybę, suspaudimas atliekamas nedaug, esant žemesnei kokybei yra daug suspaudimo. Naudojant daugiau glaudinimo, dydis (MB) mažėja, tačiau iš nuotraukos taip pat prarandama detalių.
Skaitmeniniai veidrodiniai fotoaparatai ir pažangiosios klasės kompaktiški fotoaparatai palaiko JPEG ir RAW formatus. Šis formatas išsaugo vaizdus neapdorotus ir neapdorojus vaizdų bei naudoja tik glaudinimo formą, kuri nepraranda jokios informacijos (žr. 2 veiksmą). Tai ne tik užtikrina optimalią vaizdo kokybę, bet ir neapdorotus failus galima geriau apdoroti nuotraukų redagavimo programinėje įrangoje. Visa vaizdo informacija su tikslia kiekvieno pikselio spalvų gradacija vis dar nepažeista. Tai leidžia vėliau lengvai ištaisyti neteisingą nuotraukos ekspoziciją ar baltos spalvos balansą. Tai neįmanoma su JPEG formato nuotrauka.
2. Skiriamoji geba ir suspaudimas
Tarkime, kad nuotrauką sudaro 5000 x 4000 pikselių, tada tai yra failas, kurio skiriamoji geba yra 20 megapikselių. Dauguma nuotraukų failų yra RGB tipo (raudona-žalia-mėlyna), kuriuose naudojama 3 baitai spalvų informacijos viename pikselyje. Todėl tokio failo dydis yra 60 000 000 baitų arba 60 MB. Kadangi 60 MB vienai nuotraukai yra labai sunaudojama saugojimo talpa, nuotraukos visada suglaudinamos taip, kad sumažėtų. Kuo didesnis suspaudimas, tuo daugiau nuotraukų tilps į atminties kortelę.
Yra du suspaudimo tipai: be nuostolių ir nuostolingi. Tik glaudinimas be nuostolių neturi neigiamos įtakos vaizdo kokybei. Išmanusis algoritmas skiria loginius ir nelogiškus duomenis, kai tvarka pertvarkoma. Tarkime, kad nuotraukoje yra 10 000 visiškai baltų pikselių, norint prisiminti sritį, kurioje yra šie balti pikseliai, reikia žymiai mažiau vietos, nei norint išsaugoti kiekvieno atskiro pikselio vietą. Tai nesugriaunamas glaudinimo formatas, kuris taip pat naudojamas su ZIP failais. Visa vaizdo informacija lieka nepažeista, todėl kokybė neblogėja. Dydį galima sumažinti nuo 60 MB iki maždaug 20 MB.
Kitas glaudinimo metodas yra nuostolingas. Šis metodas iš tikrųjų praranda kokybę, tačiau vartojant vidutiniškai jis beveik nepastebimas. Pavyzdžiui, nuotraukoje 100% balti pikseliai ir labai arti jų esantys (ir akiai nesiskiriantys) pikseliai yra saugomi kaip viena spalva. Šviesūs tonai, kurie yra labai arti baltos spalvos, taip pat tamsūs su juodais. Pavyzdžiui, mėlynas dangus, susidedantis iš 100 000 spalvų gradacijų, sumažėja iki 30 000 gradacijų. Tada tas pats 20 megapikselių failas iš mūsų pavyzdžio sumažinamas iki maždaug 5 MB (koeficientas 12 skiriasi nuo nesuspausto 60 MB failo). Paprastai skirtumas yra vos pastebimas, tačiau jis yra. Prarandamas suspaudimas visada yra žalingas, ty kokybė blogėja. Žala priklauso nuo suspaudimo laipsnio. 5 MB JPEG nuotrauką taip pat geriausia sumažinti iki 500 KB, išlaikant skiriamąją gebą, tačiau bus prarasta daug spalvų informacijos. Tai ypač atsispindi tolygiose srityse, tokiose kaip vėdinimas. Suspaudimas yra labai nepageidaujamas aukštos kokybės spaudai, pavyzdžiui, plakato dydžiui ar blizgančiam žurnalui.
Destruktyvaus JPEG glaudinimo pavyzdys. Kairėje esančioje nuotraukoje išlaikytas 90% (4 MB) kokybės standartas, o dešinėje - 10% (450 KB). Suglaudinant sukuriami vadinamieji artefaktai su blokuotais pikseliais ir dėmėta spalvų gradientu.
Megapikselis
Dabartinės vartotojų fotoaparatų kartos yra nuo 12 iki 20 megapikselių. Norint nustatyti, kiek jums reikia, svarbu tiksliai žinoti, ką reiškia „megapikselis“. Iš esmės pikselių skaičius dažnai laikomas kokybės standartu, pagal kurį taikoma „kuo daugiau, tuo geriau“. Tačiau šis teiginys yra gerokai pasenęs, nes kokybės skirtumas tarp 12 ir 20 megapikselių fotoaparatų dažnai yra minimalus (taip pat labai priklauso nuo naudojamo jutiklio ir objektyvo). Megapikselių skaičius daugiausia pasako apie galimybę spausdinti didelius vaizdus. Pavyzdžiui, 2 megapikselių nuotraukos yra daugiau nei pakankamai, kad būtų galima atsispausdinti ant standartinio nuotraukos dydžio 10 x 15 centimetrų. Paprastai A4 formato spaudai reikia apie 4 megapikselių. Jei planuojate padaryti dar didesnius spaudinius, būtina turėti daugiau megapikselių. Reklaminė medžiaga ar leidyba žurnaluose reikalauja dar aukštesnės spaudos kokybės. Tai paprastai išreiškiama dpi (taškai colyje) arba ppi (pikseliai colyje).
Žemiau esančioje lentelėje pateikiama megapikselių (MP) skaičiaus, reikalingo vaizdui atsispausdinti, apžvalga. Čia išskiriame priimtiną blizgančių žurnalų ar aukštos kokybės plakatų kokybę (150 dpi), gerą kokybę (200 dpi) ir ypač gerą kokybę (300 dpi). Tai tik gairės, nes geros nuotraukos kokybė priklauso ne tik nuo megapikselių, bet ir nuo kitų veiksnių. Be to, kuo didesnis plakatas, tuo didesnis atstumas, kuriuo jis bus žiūrimas. Didelis plakatas nebūtinai turi būti atspausdintas 300 dpi. Reikalavimas taip pat skiriasi pagal spausdinimo tipą. Drobės spausdinimui jau pakanka 150 dpi ar mažiau, kad (ryški!) 6 megapikselių nuotrauka taip pat galėtų būti tinkama spausdinti, pavyzdžiui, po vieną metrą.
